BFA treneris Dmitrijus Kartašovas: „Vaikai mane išmokė besąlyginės meilės“
„Mano vaikai“ – taip savo auklėtinius su nesuvaidintu rūpesčiu kviečia vienas „Baltijos futbolo akademijos“ (BFA) įkūrėjų, futbolo specialistas Dmitrijus Kartašovas, kuris akademijoje taip pat atsakingas už sportinių klasių vystymą. Treneris per visą savo ilgametę treniravimo karjerą sako iki šiol nepaliaujantis mokytis iš vaikų, o didžiausia pamoka kokią auklėtiniai yra jam suteikę – tai besąlyginė meilė.
Nuo pat akademijos įkūrimo BFA dirbantis futbolo specialistas sako, kad BFA susikūrė dėl bendraminčių noro sukurti modernią, į talentų auginimą ir paruošimą profesionaliam sportui orientuotą futbolo akademiją.
„Pradžia buvo nelengva. Pamenu, patys ir aikštę šienavome, ir žemes barstėme, ir vaikus veždavome, ir treniravome. Viską darėme patys. Dabar BFA – didelė organizacija, turime beveik 1000 vaikų, bet viskas prasidėjo nuo mūsų ir bendraminčių atsidavimo sportui. Tikriausiai nebūtų nei astronautų, nei Čempionų lygos laimėjusio Edgaro Jankausko, jei jie nebūtų tikėję savo didelėmis svajonėmis ir daug dirbę,“ – akademijos įkūrimą prisiminė futbolo treneris.
Akademija be įprastų treniruočių talentingiausius vaikus pakviečia į sportinę klasę, kurioje jie gali derinti mokslus ir sportą. Vėliau jaunieji futbolininkai įtraukiami į „ProJunior“ programą, skirtą ruošti aukšto sportinio meistriškumo žaidėjus. D. Kartašovas sako, kad tai akademija ir treneriai daro vedami noro paruošti jaunimą profesionalų karjerai.
„Labai gaila, kad dauguma futbolo akademijų nėra suinteresuotos užauginti žaidėjus ir paruošti juos vyrų futbolui. Tai išties yra finansiškai nenaudinga. Nenaudinga turėti komandą Pirmoje lygoje, nes tie vaikinai dar neneša pelno, į juos tikrai reikia nemažai investuoti. Tačiau jei futbole galvosi vien apie pinigus – nieko nebus. Norint užauginti žaidėją, suformuoti komandą, reikia įdėti daugybę darbo, atiduoti visą širdį ir net būti savotišku fanatiku“, – teigė BFA treneris.
Kalbėdamas apie sportines klases, treneris pabrėžia, kad tėvų baimės dėl apleistų mokslų dingsta, kai jie pamato net pagerėjusius vaikų pažymius, o jų atžalos įgauna didesnę motyvaciją ir išmoksta disciplinos.
„Mes turime tris sportines klases, dabar formuojame ir naują sportinę klasę. Yra daug norinčių, bet susiduriame ir su tėvų baimėmis, kad nukentės mokslai. Tačiau galiu patikinti, kad sportinės klasės yra organizuojamos taip, kad vaikų mokslai nenukentėtų. Mes savo auklėtinių prašome gero pažangumo ir kas įdomiausia, sportinėje klasėje vaikai pradeda mokytis net geriau nei anksčiau. Tikrai pastebime didesnę vaikų motyvaciją atidžiau kibti į mokslus. Manau, mūsų visuomenėje yra klaidingas mąstymas, kad žmogus gali tobulėti tik vienoje srityje. Taip pat mes, treneriai, stebime jų mokslus, ne tik tėvai yra įsitraukę“, – pasakojo D. Kartašovas.
Sportinėse klasėse futbolininkai ryte eina į pamokas, tada treniruojasi, tada vėl grįžta į pamokas, po kurių vėl laukia treniruotė.
„Vaikai per savaitę turi daug treniruočių, tai leidžia vaikams perteikti daugiau žinių, aprėpti visus žaidimo aspektus. Žinoma, kokybė irgi svarbu, bet kiekybė labai padeda. Džiaugiamės ilgamečiu bendradarbiavimu su Vilniaus Fabijoniškių gimnazija. Esame itin dėkingi gimnazijos direktoriui Vytui Karsokui, kuris įdeda daug pastangų į sportinių klasių išlaikymą ir priežiūrą, skiria mūsų vaikams geriausius mokytojus“, – dėkingumą partneriui rodė vienas BFA įkūrėjų.
Ne vieną Lietuvoje ir užsienyje žaidžiantį futbolininką išugdęs specialistas džiaugiasi, kad beveik visi sportinėse klasėse mokęsi žaidėjai liko futbole.
„Neaišku kas bus ateityje, bet šie vaikinai bus disciplinuoti ir mokės planuotis laiką. Galiu pasakyti, kad vienaip ar kitaip visi baigę sportinę klasę lieka futbole: ar žaidžia, ar treniruoja. Aš esu labai laimingas, kad daug mano auklėtinių tapo treneriais: tai dabartiniai mano kolegos Haroldas Šidlauskas ir Artūras Švaikevičius, Nikolajus Sadovskis iš „Granito“, Dainius Greviškis iš „Žalgiriečio“ akademijos, Petras Dobrovskis tapo žinomu kineziterapeutu, buvęs futbolininkas Ervinas Kvitkauskas – komentatoriumi. Danielis Romanovskis žaidžia Ukrainoje, Edvardas Lucenka – Vokietijoje, Justas Lasickas karjerą daro Serbijoje. Dar anksčiau, kai su Ivanu Švabovičiumi dirbome kitoje akademijoje, mūsų pirmoje sportinėje klasėje buvo vyrų rinktinės žaidėjai Arvydas Novikokas, Vytautas Matulevičius, Marius Papšys, Vytautas Likša, net Brazilijos rinktinės žvaigždė Paulinho“, – savo išgarsėjusius auklėtinius prisiminė D. Kartašovas.
Kalbėdamas apie savo darbą, treneris pabrėžia, kad dirbant su vaikais kasdien tenka mokytis vis kažko naujo.
„Anksčiau, kai mažesni vaikai dėl ko nors apsiverkdavo, aš nusiraminti juos tiesiog nusiųsdavau pas tėvus. Tačiau vėliau supratau, kad vaiką reikia mylėti ir kai jis linksmas, ir kai jis verkia. Juk labai patogu vaiką mylėti, kai jis viską gerai daro, klauso mūsų, tačiau tą reikia daryti ir kai jis išdykauja, verkia. Būtent besąlyginės meilės mane ir išmokė vaikai.
Kai vaikas verkia, pyksta ar nenori kažko daryti – tai yra jo pagalbos šauksmas, tai reiškia, kad jis nesupranta. Todėl trenerių užduotis yra į tą šauksmą atsiliepti, padėti, o ne priversti. Anksčiau užtekdavo išsireikalauti, o dabar vaikui reikia išaiškinti ir tik tada jis darys ko prašoma. Daug vyresnių trenerių gali papasakoti, kaip anksčiau išsireikalavo iš savo auklėtinių tam tikrų rezultatų, bet užaugę tie vaikai metė treniruotes, nes jie darė tą be meilės. Todėl labai svarbu, kad vaikai suprastų ir mylėtų tai, ką jie daro aikštelėje“, – savo darbo niuansus atskleidė futbolo specialistas.
Puikius santykius su savo auklėtiniais ir jų tėvais turintis D. Kartašovas sako, kad vaikai – tai mažos asmenybės, kurias reikia gerbti ir išklausyti.
„Vaikai mokosi iš mūsų, bet iš mes iš jų turime mokytis. Mūsų visuomenėje istoriškai pagarba rodoma vyresniems, bet reikia gerbti ir vaikus, išklausyti jų nuomonę ir ją atsižvelgti. Šios mažos asmenybės suaugusiems duoda labai geras pamokas ir jei sugebėsime jas priimti – tai bus labai didelė dovana“, – teigė BFA treneris.