BFA dirbs pagal A. Skarbaliaus ugdymo programą

Viena didžiausių šalyje futbolo akademijų Baltijos Futbolo Akademija (BFA) viena pirmųjų Vilniuje futbolo ugdymo įstaigų savo veikloje pradėjo naudoti platformą “Stat4Sport” ir šios platformos siūlomą metodologiją “Auri-Dohm”, prie kurios sukūrimo yra svariai prisidėjęs ir buvęs šalies rinktinės futbolininkas Aurelijus Skarbalius.

Pagal ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį tarp “Stat4Sport” atstovų Lietuvoje ir BFA, akademija savo ugdymo veikloje naudos “Stat4Sport” ugdymo proceso valdymo platformą ir “Auri-Dohm” metodologiją kaip pagrindinius treniruočių proceso organizavimo įrankius, apie kurių galimą naudą sutiko papasakoti daug dėmesio jaunimo ugdymo reikalams dabartinėje savo veikloje skiriantis buvęs šalies rinktinės kapitonas Aurelijus Skarbalius.

-Kaip Jūs, kaip ekspertas, apibūdintumėte, kokią naudą gali teikti ši partnerystė BFA akademijos treneriams ir akademijos vaikams?

-Kiekviena vaikų futbolo ugdymo organizacija pirmiausia sau turėtų užduotį klausimą: ko mes siekiame? Ir, jei mes siekiame išugdyti gerą žaidėją, tai reikia kažkaip žinoti, ką ir kaip mes norime treniruoti: kokioje amžiaus grupėje ką mes norime treniruoti, kaip mes tai matome? Ir būtent su “Stats4Sport” platforma galime visą tą procesą valdyti, o prie viso šito dar atsirado ir metodologija. Karsten Dohm (Danija) yra, mano nuomone, vienas geriausių specialistų vaikų ir jaunimo ugdyme, kurio metodiką mes išvertėm ir, aš, kaip ekspertas ir vietinis lietuvis, taip pat pateikiu ją bei tikiuosi, kad tai suteiks aiškumo patiems treneriams, kad jie ugdo ne komandą – sakykim, U10, U9 ar U12 amžiaus grupės, bet ugdo žaidėją, kuris galėtų žaisti futbolo komandoje kaip komandinėje sporto šakoje. Tikiuosi, kad būtent ši metodologija ir padės išlaikyti tą aiškumą bei tęstinai ir sistemingai dirbti.

-Greičiausiai, neužtenka tik turėti ketinimų ar net susitarimą, kad ir dėl pačios teisingiausios ugdymo programos įgyvendinimo, o reikia realiai tai daryti. Kaip Jūs manote, kokius didžiausius iššūkius turės įveikti BFA akademijos trenerių ir administracijos kolektyvas, siekdami iš šio bendradarbiavimo išgauti maksimalią naudą?

-Kaip matau, BFA akademijos treneriai ir administracija labai noriai ir žingeidžiai dirba, bet jie irgi eina gana jauną kelią, kur dar aiškiau norėtų žinoti, kaip tas jaunas žaidėjas ir ką konkrečiai kokioje amžiaus grupėje jis turi tobulinti. Tai šita metodologija ir padės treneriams labiau suprasti kaip tą žaidėją “vesti” iš vienos amžiaus grupės į kitą. Vat čia ir nusimato didžiausi iššūkiai, nes treneriai pas mus labiausiai nori laimėti rungtynes “čia ir dabar”. Bet į tai orientuodamiesi, mes pražiopsome tam tikrus elementus… Manyčiau, kad iššūkis treneriams bus: “kitoks, naujoviškas požiūris, jog, visų pirma, auginam žaidėją, o ne komandą”.

-Kartais laimėti “čia ir dabar”, kaip Jūs sakote, didelį spaudimą daro ne tik treneris, bet ir sirgaliai, jaunojo futbolininko tėveliai. Kokius argumentus galėtumėte parekomenduoti akademijai ar treneriams bendraujant su tėveliais, kad ugdymo įstaiga vis tik išlaikytų savo prioritetus ir teisingą ugdymo kryptį?

-Aš prilyginu futbolo treniruočių lankymą kaip ėjimą į mokyklą: jeigu pirmoje klasėje mes išmokstame skaičiuoti vienas plius vienas, du plius du, tai taip ir futbole mes turime išmokinti kamuolio varymo ir viską, kas yra toje metodologijoje, kurią dabar siūlome, viską daryti abiem kojomis… Net jeigu mes pažiūrėtume, sakysim, Lietuvos rinktinės žaidėjus,  arba tuos žaidėjus, kurie “neatėjo” iki rinktinės, jie anksčiau tikrai laimėjo daug rungtynių jaunimo lygmenyje, bet kur jie dingsta visi? Tai geriau mes mokinkime tam tikrus elementus tam tikroje amžiaus grupėje, ir tą mes turime parodyti. O, kad tėvams parodyti, turi būti kažkokia metodologija, kur labai aiškiai turi būti sudėliota, kurioje amžiaus grupėje ir ko mes mokomės. Jei mes nufilmuojame vaiką, kuris kažką atlieka rugsėjo mėnesį, tada nufilmuojam jį gruodžio mėnesį, mes akivaizdžiai matome patobulėjimą. Rungtynėse svarbu, kad ir tie patys tėvai matytų tuos pačius elementus, kurių mes mokinamės. Kita vertus, tėvai niekada neturės tiek žinių, kiek treneris, bet aš dar kartą kartoju, jog rungtynes gali laimėti su fiziškai stipresniu vaiku, kuris nubėgs, pabėgs, bet jis atėjęs į suaugusiųjų futbolą, bus praėjęs labai daug etapų, kurių metu nebus išmokęs tam tikrų elementų, kurie jam yra būtini kaip aukštos klasės futbolininkui. Tėvams matau tik vieną argumentą: kad jie aiškiai žinotų ką mes ir kurioje amžiaus grupėje treniruojame, tą jiems būtina parodyti ir pateikti.

-Futbolo žaidėjo ugdymas yra tikrai ne vienadienis procesas. Dirbant, kad ir su pačiu veiksmingiausiu įrankiu, tas rezultatas ateina ne iškart. Kaip Jūs pasakytumėte, jei teisingai dirbi, kada galima tikėtis rezultato?

-Kalbėsiu pavyzdžiais apie Danijos futbolą. Visas Danijos futbolas apie du tūkstantuosius metus, kada atėjo vyriausias jų treneris Morten Olsen, kuris paskiau buvo šešiolika metų, aiškiai išsiaiškino, kuria kryptimi jie nori eiti… Jie neprimetė jokių metodikų jokiems klubams, bet jie rinktinių lygyje aiškiai išsiaiškino, ką jie nori daryti, kaip jie nori žaisti… Kad tą padaryti, jiems reikėjo žaidėjus išmokyti tam tikrų elementų, ir žaidėjai klubuose to pradėjo mokytis, nes matė, kad tuo keliu nori eiti visas Danijos futbolas. Tai užėmė daug laiko… Ir prieš kokius tris-keturis metus nuo dabar pradėjo ateiti pirmosios kartos, kurios praėjo visą šitą kelią. Pažiūrėkim, penkiolika metų visa tai užėmė. Ir dabar Danijos futbole eina karta po kartos, kur žaidėjai išvažiuoja į garsius klubus, pakankamai garsių klubų žaidėjai nepatenka į šalies rinktinę, ko anksčiau Danijos futbole nebuvo… Kitas pavyzdys – klubiniu lygmeniu. Klubas FC “Nordsjaelland”. Pradėjo dirbti profesionaliai jaunimo ugdyme 2007-2008 metais, dabar jau po dešimties metų klubo akademija jau yra pardavusi net 40 žaidėjų. Jų atstovai, kurie žaidžia šalies aukščiausioje lygoje yra septyniolikos-aštuoniolikos metų, yra išauginti jų pačių klubo akademijos. Klubas labai aiškiai yra susidėliojęs savo darbo principus, vertybes, aiškų paskirstymą metų periode jaunimo žaidėjo su kuo jis turi treniruotis ir žaisti… Ir jie to laikosi…

-Ko Jūs palinkėtumėte futbolo ugdymo organizacijai, kuri iki šiol nenaudojo vienos metodologijos, vientisos ugdymo programos. Kodėl, Jūsų manymu, siekiant efektyvumo vaikų ugdyme yra svarbu tas nuoseklumas?

-Todėl, kad visų pirma, tai padeda turėti argumentus prieš tą pernelyg didelį norą laimėti. Kas iš esmės nėra blogai, tas noras laimėti, tačiau vientisoje metodologijoje yra labai aiškiai sudėliota, kurioje amžiaus grupėje ir ką mes norime išugdyti. Tai treneriui tampa rėmais, kuriose jis neklaidžioja… Treneriai ir toliau tobulės, ieškos, galbūt naujų pratimų tom temom, bet svarbiausia yra tai, kad jie nesimėtytų. Ta metodologija ir sukuria tą vadinamą sistemingumą visame kame, kur vaikas, kuris pradėjo mokyklą pirmoje klasėje ir baigė progimnaziją, kaip pavyzdys, ir kalbant apie futbolo akademiją, jis būtų gavęs visus pamatinius futbolo elementus, kur jau sekantis žingsnis būna, arba tu matai, jog jis jau negalės žaisti aukštame lygyje, arba jau matosi tie, kurie sieks “universitetinio išsilavinimo” futbolo pasaulyje, tai yra, bandys eiti į profesionalų futbolą. Kai tiems žaidėjams bus septyniolika, aštuoniolika ar devyniolika metų ir jie ateis į suaugusiųjų futbolą, ten konkurencija su vyresniais žaidėjais, kurie greičiausiai, buvo patys geriausi jaunimo savo amžiaus grupėse… O, kad konkuruoti, jauniems žaidėjams reikia daug ko išmokti tada, kada tam yra geriausias laikas. To ir palinkėčiau.

-Ačiū už Jūsų mintis.

-Prašau.

Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos čia.
Sutinku Sutinku su visais šios interneto svetainės slapukais. Nesutinku Suprantu, kad kai kurie slapukai būtini, norint naudotis šia interneto svetaine, tačiau nesutinku su slapukų, renkančių su tuo nesusijusią informaciją, naudojimu.
Sutinku Nesutinku