BFA treneris E. Skuratovičius : „Dirbdamas šį darbą jaučiuosi savo vietoje“

„Baltijos futbolo akademijos“ (BFA) treneris Eduardas Skuratovičius kaip niekas kitas žino posakio „Kamuolys apvalus“ reikšmę. Buvusio profesionalo tik įsibėgėjusią karjerą nutraukė autoavarija, tačiau strategas iš futbolo nepasitraukė. BFA U-16 ir 2012 m. grupes treniruojantis specialistas sako, kad dirbdamas su vaikais jaučiasi atradęs savo vietą.

E. Skuratovičiaus kaip žaidėjo karjera buvo, deja, neilga. Nuo aštuonerių pradėjęs treniruotes pas trenerį Algimantą Liubinską, vėliau karjerą tęsė Vilniaus „Lokomotyve“ ir Visagino „Intere“, tačiau profesionalo kelią nutraukė autoavarijoje patirtas kojos lūžis. Po dvejus metus trukusios reabilitacijos futbolo specialistas grįžo žaisti salės futbolo ir pradėjo galvoti apie darbą su vaikais, apie kurį svajojo nuo mokyklos suolo.

„Darbas su vaikais visada buvo mano siekiamybė. Pamenu, kad besimokydamas mokykloje, svajojau būti fizinio lavinimo mokytoju. Visada patiko bendravimas su vaikais, man būdavo lengva juos suprasti. Draugai iki tampant treneriu vis klausdavo, kodėl nedirbu tokio darbo. Be U-16 komandos akademijoje turiu ir trimečių grupę.  Manau, kad randu kalbą su įvairaus amžiaus vaikais ir jaučiu, kad galiu juos išmokyti. Dirbdamas trenerio darbą jaučiuosi savo vietoje“, – kalbėjo BFA specialistas.

Iki karantino paskelbimo E. Skuratovičiaus treniruojama BFA U-16 (17 taškų, 4 vieta) Elitinėje U-16 lygoje spėjo sužaisti 11-ika rungtynių, iš kurių penkis kartus šventė pergalę, tiek pat kartų pralaimėjo ir vieną kartą sužaidė lygiosiomis.

„Pradžia buvo gera, pradėjome pergalėmis, vėliau sekė pralaimėjimai, todėl pirmą sezono dalį vertinčiau vidutiniškai. Daug kūrėme progų, atrodo, atradome savo žaidimą ir žaidėme neblogai, bet neįmušėme ir pridarėme kvailų klaidų. Tikiuosi, kad antrame rate viskas stos į savo vėžes. Nėra lengva, nes komandoje tik 6 žaidėjai treniruojasi sportinėje klasėje, atėjo naujų vyrukų iš Vilniaus „Granito“ ir FM komandų. Surinkti vaikinai iš keturių skirtingų komandų iš kurių reikia sulipdyti vieną tvirtą kolektyvą – tai nėra lengvas ir greitas procesas. Smagu, kad žaidėme neblogai, bet dar trūksta pasitikėjimo savimi, susikalbėjimo tarp įvairių grandžių, bet viskas dar priešakyje“, – pirmą sezono pusę apibendrino BFA strategas.

Trenerio teigimu, U-16 pergalių ir pralaimėjimų santykis galėjo būti ir kitoks, bet trukdė ne tik neišnaudotos progos, bet žaidėjų ginčai su teisėjais.

„Gavome ne vieną kortelę už kalbas. Visgi tai penkiolikmečiai – jie pradėjo ginčytis su teisėjais, per daug kalbėti. Tokiame amžiuje pradeda ryškėti jų charakteriai. Kiekvienas nori kažką parodyti. Neslėpsiu, kai kurie pradeda įsivaizduoti, kad yra lyderiai, komandos žvaigždės ir nemato, kiek jiems dar reikia įdėti darbo. Būna situacijų, kad tokie žaidėjai jaučiasi viską mokantys ir galintys, trenerio nuomonė jiems pasidaro ne tokia svarbi. Tačiau mūsų, trenerių, užduotis yra reaguoti ramiai, parodyti, kad čia tik kelio pradžia ir dar reikės labai daug įrodyti, kad galėtum jaustis lyderiu. Tik bendravimu, diskusijomis galima juos paveikti. Vieni greitai tave išgirsta ir supranta, bet būna tokių, kurie negirdi ar nenori girdėti. Bet tai normalu, jie – visi skirtingi, o anksčiau ar vėliau gyvenimas viską sustatys į vietas“, – teigė E. Skuratovičius.

Treneris pasakoja, kad dirbant su tokio amžiaus futbolininkais iššūkių netrūksta ir už aikštelės ribų.

„Dabar toks įdomus laikas. Prasideda jų draugystės su merginomis, jos ateina į treniruotes, rungtynes. Tai irgi turi daug įtakos treniruotėms (juokiasi). Vaikinai, būna, užsisvajoja, praranda koncentraciją, važiuojant į išvykos rungtynes kalbos sukasi apie paneles. Toks jau gyvenimas, įdomus jų amžius“, – teigė BFA strategas.

Nepaisant visų tiek treneriams, tiek žaidėjų tėvams tenkančių paauglystės rūpesčių, E. Skuratovičius džiaugiasi, kad U-16 ekipoje yra ne vienas talentas, turintis potencialo. Nors sezono planus aukštyn kojomis apvertė pandemija, treneris savo penkiolikmečiams kelia ambicingus tikslus.

„Smagu, kad mano vaikinai buvo kviečiami ir į antrą, ir į pirmą BFA komandas, kai kurie jau debiutavo Pirmoje lygoje. Turiu vaikinų, kuriems netrūksta pasitikėjimo, tvirto charakterio ir talento. Matau jų potencialą, bet reikia labai daug darbo. Visgi jie paaugliai, jie nori maištauti, daryti savaip. Nepaisant visų aplinkybių, šio sezono tikslas būti trejetuke. Komanda yra tikrai pajėgi ir mes ne tik norime, bet ir galime ten būti. Viskas priklausys tik nuo mūsų. Žiūrėsime kaip bus toliau. Pandemija paveikė visus, trūksta fizinio pasirengimo, treniruočių, bet turime prisitaikyti, kitaip nebus“, – kalbėjo BFA specialistas.

Trenerio sūnus Arturas taip pat pasirinko futbolininko kelią ir žaidžia akademijos pirmoje komandoje. E. Skuratovičius sako, kad puikiai supranta savo auklėtinių tėvų rūpestį.

„Puikiai suprantu tėvus, jų rūpestį ir norą padėti, juk pats esu tėvas. Visi tėvai nori, kad jų vaikas žaistų starte, bet treneris turi galvoti apie visą komandą, ne apie vieną vaiką. Kai pats auginau Arturą ir jis pradėjo lankyti futbolą, aš stengiausi visiškai nesikišti. Stebėdavau viską iš šono, o jei kažką patardavau ir pasikalbėdavome – tai tik po rungtynių. Nė karto nepriėjau prie trenerio, bet, žinoma, emocijos, virdavo, todėl puikiai suprantu tėvelius“, – prisiminė BFA strategas.

Šiame sezone treneris retai kada lankydavosi Pirmos lygos rungtynėse, kurioje žaidė reprezentacinė akademijos komanda.

„Beveik visą savo gyvenimą esu su futbolu, įtraukiau ir sūnų. Jam nebuvo kur dėtis (juokiasi). Šiame sezone man sunku buvo žiūrėti, pergyvenau dėl sūnaus ir visos komandos. Čia jo gyvenimas, jis turi išspręsti visus klausimus. Bet šį sezoną pirmos komandos treneriai atliko neįtikėtiną darbą. Surinko labai jauną ekipą, ją kantriai mokė, įvedė į vyrų futbolą. Labai dėl to džiaugiuosi, tai rimtas žingsnis į priekį akademijai“, – teigė E. Skuratovičius.