BFA vartininkas D. Valeckas: „Kai žinai dėl ko dirbi, noras stengtis nedingsta“ 

Nors „Baltijos futbolo akademijos“ (BFA) pirmos komandos vartų sargas Dominykas Valeckas visai neseniai atšventė 17-ąjį gimtadienį, tačiau jis yra vienas daugiausiai patirties Pirmoje lygoje turintis BFA futbolininkas. Jau antrą sezoną čempionate žaidžiantis talentingas ir perspektyvus vartininkas nepaisant kol kas nesiklostančio komandos žaidimo rankų nenuleidžia ir tiki savo bei komandos draugų šviesia ateitimi.

D. Valeckas sako, kad šis sezonas antrose pagal pajėgumą šalies pirmenybėse jam yra kitoks, be to futbolininkas jaučiasi įgavęs daugiau patirties ir patobulėjęs.

„Šiemet jaučiuosi tiek fiziškai, tiek psichologiškai stipresnis, manau, kad per metus patobulėjau. Žinojau, ko tikėtis Pirmoje lygoje ir komandoje esu vienas iš nedaugelio, kuris žaidžia antrą sezoną. Šiemet turiu užduotį padėti savo bendraamžiams adaptuotis prie vyrų futbolo. Tokia rolė manęs negąsdina, nes visą savo karjerą žaidžiu su vyresniais ir žinojau, kad kažkada reikės man atlikti tokį vaidmenį. Kartais turiu ant jų ir parėkti, papykti, bet tai reikia suprasti kaip mano pagalbą. Žinau, ką jaunam ir nepatyrusiam žaidėjui reiškia didelis psichologinis spaudimas, nusivylimas, kai kažkas nepavyksta – mūsų jaunai komandai reikia vienas kitą palaikyti ir svarbiausia nenuleisti galvų“, – sakė BFA vartininkas.

  1. Valeckui, kuris pernai su akademijos strateginio partnerio „Vilniaus“ klubu užėmė 11-ąją Pirmos lygos vietą, šis sezonas kol kas nėra toks sėkmingas – jo ekipai nepavyksta iškovoti taškų, dažnai tenka nuryti karčią skaudaus pralaimėjimo piliulę.

„Vilniaus“ sudėtyje buvo daugiau patyrusių žaidėjų, ekipa turėjo optimalesnį labai jaunų ir daugiau patirties turinčių futbolininkų balansą. Kai kuriose rungtynėse gelbėdavo individualus meistriškumas. Iš tiesų nesitikėjau, kad šiame sezone bus taip sunku. Visi vylėmės greičiau įsivažiuoti, tačiau nepavyksta taip, kaip norime, nors visada į aikštę einame dėl pergalės. Patirties stoka, dar nesuprasta klaidos kaina, praleidę įvartį nuleidžiame galvą – priežasčių yra nemažai. Paskutinėse rungtynėse Jonavoje pagaliau parodėme, kad ir praleidę įvartį galime žaisti, rodyti savo žaidimą. To neparodo rungtynių rezultatas, bet žaidėme neblogai. Tikimės, kad su šeštadienį „Minija“ pavyks dar geriau sužaisti“, – priežastis vardijo BFA vartų sargas.

Į vienuoliktą klasę rugsėjį eisiantis futbolininkas nesikrato atsakomybės ir tiki, kad ji padės jam kitame karjeros etape.

„Šiemet iš manęs treneriai reikalauja daugiau. Turiu tiek nusiteikimu, tiek savo profesionalumu rodyti pavyzdį kitiems. Gaunu daug atsakomybės ir žaidybinės praktikos, bet žinau, kad ateityje man tai tikrai pravers. Tuo labiau, kad mūsų komandą stebi rinktinės treneriai, skautai ir taip gauname šansą būti pastebėtiems“, – teigė futbolininkas.

Sezono pradžioje D. Valecką iš vėžių išmušė trauma – trečiajame ture vartininką kliudė „Šiaulių“ žaidėjas, o po smūgio dėl lūžusios nosies BFA talentas buvo išvežtas į ligoninę.

„Tada net supratau kas atitiko, tik kai ant marškinėlių ir pirštinių pamačiau tekantį kraują supratau, kad tai kažkas rimto. Pirmos dvi savaitės buvo labai sunkios. Dvi dienas turėjau miegoti atsisėdęs, paskui dvi savaites nejaučiau kvapų, visas veidas buvo sutinęs. Po pirminės operacijos, man atliko ir nosies korekcijos operaciją, nes vis dar nejaučiau kvapų. Po truputį atgavau formą, pradėjau žaisti su kauke. Grįžus į aikštę jaučiau psichologinį barjerą, buvo baisu eiti kontaktą su žaidėjais, atrodė, kad vėl pataikys į nosį, bet viskas susitvarkė, esu visiškai atsigavęs“, – nemalonų epizodą prisiminė futbolininkas.

Neseniai iš U-18 rinktinės stovyklos grįžęs 185 cm. ūgio vartininkas sako, kad stebi panašaus ūgio vartininkų žaidimą bei stengiasi tobulinti kitas jam duotas kitas savybes – greitį ir staigumą.

„Tai tikrai ne pirmas rinktinės kvietimas, bet šiemet pasikeitė trenerių štabas, todėl turi iš naujo viską įrodyti. Žinau savo stipriąsias puses ir ką turiu tobulinti. Noriu augti kaip žaidėjas, svajoju apie profesionalo karjerą aukštame lygyje. Šiuo metu žinau, koks galiu būti vartininkas. Tikrai nebūsiu pats aukščiausias, nors turėčiau paaugti ir pasiekti optimalų vartininko ūgį. Tačiau centimetrus galiu kompensuoti greičiu, staigumu ir reakcija – ištobulinęs šiuos dalykus galiu kažko pasiekti. Žaviuosi ir stebiu panašus ūgio vartininkus: tai „Evertono“ vartų sargas Džordanas Pickfordas, Keiloras Navasas iš PSG ir Janas Sommeris iš „Borussia Mönchengladbach“. Visada iš vartininkų būdavau žemiausias, dėl to anksčiau net kompleksavau, o dabar stengsiuosi tobulinti man duotas kitas savybes: aš galiu būti staigesnis nei labai aukštas vartininkas, tobulinu ir kojų darbą. Noriu būti vartininku, kuriuo pasitiki visa komanda. Šiuolaikiniams vardininkams reikia daug bendrauti su komanda, žaidėjai turi jausti mano užnugarį ir įsiklausyti į mano pastabas“,– teigė D. Valeckas.

Žaidėjas yra patenkintas darbu su kitais komandos vartininkais ir treneriu Pavelu Leusu.

„Su treneriu sklandžiai dirbame trejus metus, puikiai sutariame. Labai jaučiausi, kad treneris pats žaidė, jis visada gali duoti konkrečių patarimų kiekvienai situacijai. Pvz., kai komanda pavargusi, ją reikia nuraminti ir leisti pailsėti. Stengiuosi viską perimti ir mokytis, Pavelas – tikras profesionalas. Su kitais komandos vartininkais – Audriumi Likša ir Danieliu Bukeliu – taip pat gerai sutariame. Treniruotėse dirbame, po jų turime apie ką pasikalbėti“, – apie komandos draugus ir trenerį šiltai atsiliepė Dominykas.

Nors BFA žaidėjai sunkiai dirba treniruotėse, tačiau rungtynių rezultatai nedžiugina. Visgi D. Valeckas tiki, kad antroje sezono pusėje situacija pasikeis ir pavyks pateisinti gerbėjų lūkesčius.

„Apmaudu prieš sirgalius, kurie aukoja savo laiką, atvyksta mūsų palaikyti. Tačiau tikimės, kad jie yra supratingi, o mes stengsimės pateisinti jų lūkesčius. Dar turėsime laiko įrodyti ką mokame. Šiuo metu sunkiai dirbame, treneriai duoda nemažai krūvio – tai turi kažkada duoti vaisių. Tikrai stengiamės, aukojamės, tačiau po pralaimėtų rungtynių to nesimato. Iš pradžių apima nusivylimas, pradedi abejoti tuo, ką darai. Tačiau turi sau pasakyti, kad dirbti dėl savo ateities. Ir tą žinant jėgos ir motyvacija iš karto grįžta. Esame jauni, jei nenustosime dirbti ir dar už aikštės ribų išlaikysime profesionalumą – šansų mums pasiekti savo svajonių yra tikrai daug“, – savo ir komandos draugų galimybėmis neabejoja žaidėjas.

Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos čia.
Sutinku Sutinku su visais šios interneto svetainės slapukais. Nesutinku Suprantu, kad kai kurie slapukai būtini, norint naudotis šia interneto svetaine, tačiau nesutinku su slapukų, renkančių su tuo nesusijusią informaciją, naudojimu.
Sutinku Nesutinku