BFA treneris P. Leusas apie akistatą su Rivaldo ir kintančią vartininkų rolę

Buvusio Lietuvos futbolo rinktinės nario, šalies ir užsienio klubuose žaidusio, o dabar „Baltijos futbolo akademijos“ (BFA) vartininko darbo paslapčių mokančio Pavelo Leuso karjeroje – daug įsimintų įvykių. Akistata su brazilų žvaigžde Rivaldo, santykių aiškinimasis su įsismarkavusiais futbolo gerbėjais ir naujas etapas, kuriame treneris savo patirtį bando perduoti jaunajai BFA kartai. Pasak buvusio profesionalo, vartininkų rolė aikštelėje šiuo metu itin sparčiai kinta.

Prisimindamas savo karjeros kelio pradžią P. Leusas sako, kad vartininku būti niekada nesvajojo, o tėvai tik po pirmojo kontrakto suprato, kad tai gali išsivystyti į rimtą karjerą. Pasak buvusio vartininko, jį kaip žaidėją suformavo pirmasis treneris.

„Futbole atsidūriau per atsitiktinumą. Treniruotes lankyti man pasiūlė draugas, tačiau, kai jį pastatė į vartus, jo tėvui tai nepatiko ir draugas metė futbolą, o aš likau (šypsosi). Mano tėvas tik po pirmojo mano kontrakto patikėjo, kad iš to gali kažkas išeiti. Aštuonerių metų, kai kažkas susirgo, pirmą kartą atsistojau į vartus. Tuo metu treneris Vincas Kateiva, kuris atrado Deividą Šemberą bei kitus rinktinės žaidėjus, pastebėjo mane. Šis treneris mane užgrūdino ir, kai teko žaisti ekstremaliomis sąlygomis su didžiuliu spaudimu, tik tada supratau, kiek jis man daug davė. Visas patirtis bandau pritaikyti savo treniruojamiems vaikams, tačiau dabar viskas kitaip: kiti laikai, kiti vaikai. Mūsų trenerių užduotis yra juos sudominti, išaiškinti, šiuolaikinių vaikų nepriversi daryti to, ko jie nenori“, – sakė P. Leusas.

Prisimindamas savo karjerą, kuri buvo pakrypusi į Lenkiją, Rusiją, Suomiją, P. Leusas sako, kad įsimintiniausias etapas jam buvo Vidurio Azijoje. Kultūriniai skirtumai, didžiuliai kontrastai bei visiškas pamišimas dėl futbolo – visa tai treneriui paliko didžiulį įspūdį.

„Labiausiai įsiminė karjeros metai Kazachstane ir Uzbekistane. Kazachstanas jau atrodė pamišęs dėl futbolo, bet Uzbekistanas viršijo visus mano įsivaizdavimus. Taškento „Bunyodkor” buvo prisikvietęs futbolo žvaigždžių, kurias treniravo brazilas Felipe Scolari. Taip apie šią šalį sužinojo pasaulio žiniasklaida. Teko žaisti prieš Rivaldo, kuris man įmušė, bet 11 m. baudinio jam realizuoti nepavyko. Žinoma, savo klase jis išsiskyrė. Jis būdavo ten, kur reikia. Nieko nedarė be reikalo.

Dar įsiminė, kai „Bunyodkor” savininkai atsivežė Cristano Ronaldo. 10 tūkst. žiūrovų akivaizdoje jam tiesiog reikėjo pamušinėti kamuolį. Įdomiausia buvo, kad paskui kamuolį mušinėjęs vaikas atliko dar sudėtingesnius triukus ir Ronaldo negalėjo pakartoti (juokiasi). Bet Cristiano labai gerai išsisuko, pradėjo ploti tam vaikui. Apskritai ten vaikai turi nedaug pramogų, todėl daug laiko praleidžia su kamuoliu. Pora jų talentų nupirko stipriausi Rusijos klubai“, – pamatytas futbolo žvaigždes prisiminė BFA treneris.

Pasak buvusio profesionalo, Uzbekistane jis susidūrė su niekur kitur nematytu spaudimu, kuris pasireikšdavo arba didžiule pagarba, arba grasinimais susidoroti.

„Rytuose iš legionierių reikalauja kelis kartus daugiau nei iš vietinių. Jie neleidžia tau klysti. Vienoje komandoje savo žaidimu patikau srities gubernatoriui. Gavau traumą, tai jis apmokėjo visą mano gydymą. Rytiečiai moka rodyti dėmesį. Tiesa, kai jie padovanojo tradicinį savo apdarą ir kepurę, to nesureikšminau, o pasirodo tai yra ypatingos pagarbos ženklas. Bet buvo ir toks atvejis, kai po rungtynių komandos draugai mane kvietė eiti muštis. Pasirodo, klubo fanai atėjo aiškintis santykių kumščiais, nes galvojo, kad specialiai pralaimėjome. Žinoma, nesimušėme, bet toje šalyje tai yra normalu ir riba tarp pagarbos ir neapykantos yra labai slidi“, – apie karjeros metus Azijoje pasakojo P. Leusas.

Buvusiam vartininkui įsiminė ir rungtynės su Lietuvos rinktine prieš Xavi ir kitų žvaigždžių vedamą Katalonijos rinktinę, išvyka į Argentiną, kur juos ant rankų nešiojo išeivijos lietuviai, bei nulinės lygiosios su argentiniečių žvaigždėmis. Po metų užsienyje, žaidėjas grįžo į Lietuvą ir savo naują – trenerio – gyvenimo etapą pradėjo Utenos „Utenyje“. Kalbėdamas apie šalies vartininkus, P. Leusas sako, kad jais galime itin didžiuotis.

„Mūsų vartininkų lygis – tikrai aukštas, manau, kaimyninės šalys gali iš mūsų mokytis. Gal kažkas nesutiks, bet mes lenkiame kaimynus. Išskirtinis žaidėjas man buvo Gintaras Staučė, kuris savo laiku padarė įspūdingą karjerą ir dabar dirba futbolo šalies rinktinės treneriu – tai rodo jo aukštą klasę. Į rinktinę jis atveždavo ir parodydavo naujoves, buvo visai kitos klasės žaidėju. Dar žaviuosi Žydrūnu Karčemarsku. Jis apdovanotas išskirtiniu talentu, manau jis yra geriausias XXI am. Lietuvos vartininkas“, – gerų žodžių kolegoms negailėjo BFA treneris.

Kalbėdamas apie šią profesiją. P. Leusas pabrėžia, kad dėl didžiulio patiriamo spaudimo ne visi gali stoti ginti vartų.

„Ne kiekvienas gali pakelti vartininkui tenkančią atsakomybę. Mes gauname didesnį psichologinį spaudimą. Vartininkas gali visas rungtynes puikiai žaisti, bet viena klaida viską nubraukia. Mes taip priprantame prie atsakomybės, kad be to negalime, todėl esame kitokie“, – teigė buvęs žaidėjas.

BFA vartininkus ugdantis buvęs futbolininkas pažymi, kad jam svarbu ne tapti žinomu treneriu, o išugdyti gerus, žinomus vartininkus. Pasak specialisto, svarbiausia ruošiant vartų sargus, yra jų noras.

„Tėvai dažnai galvoja, kad vaikas, jei bus vartininku,  nesportuos, nebėgios. Tačiau šiuolaikiniai vartininkai jau kitokie, jie bėga dvigubai daugiau nei kai aš žaidžiau. Fiziniai duomenys gal nėra tokie svarbūs, man rodiklis – vaiko drąsa, koordinacija, mentalitetas. Visa sėkmė priklauso nuo vartininko atsidavimo, noro. Jei vaikas norės – tokį aš visada treniruosiu. Stengiuosi pajusti vaiką, rasti priėjimą prie kiekvieno ir to kasdien mokausi“, – apie savo darbo niuansus pasakojo P. Leusas.

Pasak buvusio žaidėjo, vartininkų rolė šiuo metu itin kinta, jie vis labiau yra įtraukiami į žaidimą.

„Geras vartininkas išugdomas, kai jis sukaupia gerą patirties bagažą, būna pasimokęs kartais net iš kvailai praleistų įvarčių  . Aš apie vartininką sprendžiu, kai ne iš to kaip jis atmuša kamuolius, o kai pamatau jo praleistus įvarčius. Anksčiau Brazilijoje tuos, kas nemokėjo žaisti futbolo, statė į vartus. Dabar požiūris į vartininką yra visai kitas: jis turi žaisti kojomis, mušti. Manau, kad ateityje vartininkas aikštėje net keisis su gynėjais, išeis iš savo baudos aikštelės. Aš visada treniruodamas galvoju apie tai, kas gero buvo praeityje, kokios yra dabar tendencijos ir kas bus ateity. Išskirčiau vokietį Manuelį Nauerį ir „Ajax“ klubo vartininką Andre Onana. Manau, kad ateityje bus labiausiai vertinami tie vartų sargai, kurie ne gerai atmušinės, o skaitys žaidimą, bus ten kur ateis kamuolys“, – ateities tendencijas brėžė BFA vartininkų treneris.

Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos čia.
Sutinku Sutinku su visais šios interneto svetainės slapukais. Nesutinku Suprantu, kad kai kurie slapukai būtini, norint naudotis šia interneto svetaine, tačiau nesutinku su slapukų, renkančių su tuo nesusijusią informaciją, naudojimu.
Sutinku Nesutinku