BFA gynėjas E. Puzakinas: „Prieš buvusią komandą žaisiu su dviguba motyvacija“

Prie „Baltijos futbolo akademijos“ (BFA) vasarį prisijungęs jaunas krašto gynėjas Emanuelis Puzakinas Pirmos lygos IV-ame ture stos prieš buvusią savo komandą – Alytaus „Dainavą, kurioje pradėjo savo karjerą. Į atakas įsijungti mėgstantis BFA gynėjas sako, kad šeštadienį prieš buvusius komandos draugus ir trenerius bus pasiruošęs žaisti su dviguba motyvacija.

– Emanueli, kaip iš Alytaus atsidūrei BFA?

Alytuje, „Dainavos“ klube, žaidžiau dvejus metus, bet baigus mokyklą nusprendžiau mokytis toliau. Įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti verslo finansų, persikėliau į Vilnių, bet nenorėjau nustoti žaisti. Pakalbėjau su BFA vyr. treneriu Ivanu Švabovičiumi. Jis pasirodė labai supratingas žmogus, suprato, kad mokslai man yra labai svarbūs. Jis į tai atsižvelgė, suderinome treniruočių grafiką taip, kad man nesikirstų su mokslais. Esu už tai labai dėkingas.

– Esi pats jaunas, bet prisijungei prie dar jaunesnės komandos.

Šioje komandoje aš laikomas prie vyresnių, kuris turi padėti jaunesniems. Komanda jauna, vaikinams reikia patirties, žaidybinio laiko. Aš stengiuosi tai, ką išmokau per dvejus metus Pirmoje lygoje, perteikti jiems taip, kad jie suprastų ir pritaikytų sau.

– Pirmoje lygoje kol kas nepavyksta iškovoti taškų, ar matai kokių teigiamų dalykų?

Teigiamas dalykas – tai kolektyvas stiprėja, po truputį vis geriau pradedame suprasti vienas kitą. Tačiau reikia mums įžengti į vyrų futbolą: kai kurios situacijos mūsų jaunimui dar sudėtingesnės, ne visada jie supranta, ką reikia daryti. Dar trūksta pasitikėjimo. Prieš mus žaidžia tokie patys vyrai: su dviem kojomis, rankomis, tikrai galime visus įveikti.

– Po laimėtų LFF taurės rungtynių prieš Kėdainių „Nevėžį“ nepavyko jų įveikti išvykoje.

Paskutiniame Pirmos lygos ture nuo pradžių nebuvome tokie, kokie buvome Vilniuje. „Nevėžis“ nežaidė įspūdingai ar geriau nei taurės rungtynėse. Gal nuovargis, karštis pakišo koją, išėjome sunkūs. Nepavyko kontroliuoti kamuolio, prie mūsų vartų nuolatos vyko jų atakos. Ir tokioje situacijoje jauni žaidėjai padaro klaidelių, kurios tampa įvarčiais. Būtent taip ir buvo. Mums reikia gerinti kamuolio kontrolę: kuo daugiau išlaikysime kamuolį, tuo mažesnė tikimybė, kad praleisime. Be to, tai buvo trečios rungtynės per savaitę. Turime rotaciją, bet jaunimą keičia kitas jaunimas be patirties, o vyresniems žaidėjams trūksta laiko visiškai atsistatyti.

– Esi gynėjas, bet aktyviai dalyvauji puolime.

„Dainavoje“ buvau dešinysis kraštinis gynėjas, bet prieš tai dar ir centre žaidžiau. Man patinka atlikti perdavimus, smūgiuoti, prisidėti prie atakų. Galiu žaisti centre, kraštuose, universalumas man padeda ir tikrai noriai dalyvauju atakose.

– Alytuje prasidėjo tavo futbolo kelias, papasakok apie jį.

Pradėjau treniruotis pas Petrą Simanavičių, kurio komandoje žaidžiau dešimt metų. Tada perėjau į „Dainavos“ futbolo akademiją pas trenerius Povilą Baliukonį ir Nerijų Bartkevičių, kurie dabar ir treniruoja vyrų komandą. Vyrų komandoje praleidau beveik dvejus metus. Labai džiaugiuosi, kad karjerą pradėjau būtent „Dainavoje“, nes tie dveji metai buvo itin sėkmingi. Pirmaisiais metais, kai žaidžiau, įsigaliojo nuostata dėl žaidžiančių dviejų jaunų žaidėjų. Treneris manimi pasitikėjo, leido žaisti ir man sekėsi tikrai gerai. Atlikdavau rezultatyvių perdavimų, pirmajame ture dar ir įmušiau. Pirmoje lygoje užėmėme antrąją vietą, pirmąją pačiame sezono gale iš mūsų atėmė „Panevėžys“. Tačiau su tokia jauna komanda pasiekėme labai gerą rezultatą, labai teigiamai vertinu tą sezoną. Antrame sezone patiko dirbti su Norvegijos treneriu Kim Rønningstad, pamačiau visai kitą požiūrį į futbolą. Turėjome sėkmingą sezoną, bet antroje jo pusėje turėjau išvykti mokytis.

– Tau šios IV turo rungtynės tikriausiai bus neeilinės?

Labai laukiu šio susitikimo. Asmeniškai pažįstu beveik visus žaidėjus. Noriu susitikti su draugais, bet aikštėje dings visi sentimentai. Norėsiu prieš buvusią komandą save parodyti iš geriausios pusės ir žaisiu su dviguba motyvacija. Noriu klubo valdžiai ir treneriams parodyti, kad patobulėjau kaip žaidėjas.

– Alytus garsėja garsiais futbolininkais, stipria mokykla ir, žinoma, gerbėjais – „Dzūkų tankais“. Ar jų vizito galime tikėtis Vilniuje?

Alytus turi stiprias futbolo tradicijas. Alytiškiai labai myli futbolą. Atsimenu, kai „Dainavai“ paskutinėse rungtynėse reikėjo laimėti ir tikėtis, kad „Panevėžys“ suklups, susirinko 1600 žiūrovų, žaisti buvo neapsakomas jausmas. Gerbėjai sukuria nuostabią atmosferą ir išvykose. Labai gerbiu „Dzūkų tankus“, džiaugiuosi, kad jie futbolui suteikia grožio. Manau, jie į LFF stadioną tikrai atvažiuos gausiomis pajėgomis.

– Emanueli, kokios yra „Dainavos“ stiprybės, kur jie pavojingiausi?

Komanda – mažai pasikeitusi, pasipildė legionieriumi iš Ukrainos, atvyko Matas Radžiukynas. Jie kiekvienoje pozicijoje turi gerų žaidėjų. „Dainavos“ kapitonas ir kairysis gynėjas Linas Savastas, kuris gal ir neturi įspūdingų fizinių duomenų, bet pasižymi futbolo intelektu ir sudėtingose situacijose sugeba sukontroliuoti komandą. Alytiškiai turi stiprią saugų liniją, priekyje – daug sunkių traumų, lūžių išgyvenęs Lukas Kochanauskas, kuris sugebėjo grįžti į futbolą, mušti įvarčius. Bus sunku, bet mes norime laimėti ir kiekvienose rungtynėse rodyti vis geresnį futbolą.

IV turo rungtynes BFA su „Dainava“ sužais jau šį šeštadienį, birželio 27 d., 12.00 val. LFF stadione.

Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos čia.
Sutinku Sutinku su visais šios interneto svetainės slapukais. Nesutinku Suprantu, kad kai kurie slapukai būtini, norint naudotis šia interneto svetaine, tačiau nesutinku su slapukų, renkančių su tuo nesusijusią informaciją, naudojimu.
Sutinku Nesutinku