BFA 2006 m. komandos treneris P. Krasnovskis: „Svarbu ne titulai, o komandos progresas“

BFA treneris ir vis dar futbolininko karjerą tęsiantis Povilas Krasnovskis praėjusiais metais grįžo ten, kur prasidėjo jo karjera – į Baltijos futbolo akademiją, kur buvo pakviestas dirbti su 2006 m. BFA komanda. Futbolo specialistas prisijungęs prie vyr. trenerio Artūro Švaikevičiaus vadovaujamo trenerio štabo padeda komandai, praėjusiais metais tapusiai šalies U–14 čempionais, žengti pergalių ir tobulėjimo keliu.

BFA 2006 m. komanda netrukus, kovo 14 d., pradės kovas šalies čempionate ir gins nugalėtojų titulą. Generalinė repeticija čempionatui įvyko kovo mėnesio pradžioje, kai BFA komanda laimėjo „BFA Cup 2020“ turnyro, kuriame dalyvavo 16-ika komandų iš Latvijos, Estijos , Baltarusijos ir Lietuvos, taurę. Po šios pergalės greitai į Islandiją tęsti futbolininko karjeros įšvyksiantis P. Krasnovskis įvertino savo komandos progresą.

– Povilai, kokią naudą davė „BFA Cup 2020“ turnyras?

Turnyre sulaukėme įdomių, aukščiausio meistriškumo komandų, su kuriomis buvo smagu pasitikrinti jėgas. Manau, atrodėme neblogai ir pelnytai laimėjome turnyrą. Finalo pirmoje rungtynių dalyje komanda įgyvendino mūsų nurodymus išnaudoti susikurtas progas. Žinojome, kad spausdami varžovus, jų tikrai susikursime. Antrame kėlinyje vaikinams pritrūko šaltakraujiškumo ir patirties. Galėjome ramiai kontroliuoti kamuolį ir mėgautis žaidimu, tačiau čia viskas yra išsprendžiama. Sužaidėme su ekipomis, su kuriomis žaisime Elitinėje lygoje. Manau, kad išėjo puikiai pavykusi generalinė repeticija.

– Kokių įžvalgų treneriams davė šis ir kiti turnyrai, kuriuose dalyvavote? Ar komanda kažkuo nustebino?

Jie nepaliauja stebinti mūsų kiekvieną dieną. Dažniausiai nustebina gerąja prasme, bet būna visko. Savo vaikinais esame labai patenkinti. Šią žiemą žaidėme nemažai turnyrų, o komanda, įgyvendino 80 proc. trenerių iškeltų užduočių. Galima pasidžiaugti, kad praktiškai visus turnyrus, kuriuose dalyvavome, mes laimėjome. Tikrai smagu matyti komandos stabilumą, ypač finalinėse rungtynėse. Jose vaikinai išeina susikaupę – tai išties mus stebina. Grupės rungtynėse jie dažnai net perdėtai savimi pasitiki, tačiau viskas pasikeičia finaluose. Jų akys dega, jie įgyvendina viską, ko mes prašome. Labai tuo džiaugiamės.

– Kuo ypatinga ši 2006 m. komanda ir ko iš jų tikitės šiame sezone?

Esame Lietuvos čempionai, savo amžiaus grupėje esame stipriausia komanda. Praėjusių metų finale įveikėme Klaipėdos „Baltus“. Šiemet keliame sau tikslą toliau gerinti žaidimo kokybę ir žengti tvirtą žingsnį į priekį. Dabar turime ypač geras sąlygas treniruotis. Visą žiemą treniravomės savo BFA arenoje, kur tokio amžiaus vaikams yra sudarytos fantastiškos sąlygos. Treniruotės vyksta du kartus per dieną, turime sportines klases. Tikimės, kad toliau gerinsime žaidimą, o mūsų komandos nariai bus pastebėti bei kviečiami į rinktines. Taip pat svarbu, kad mūsų vaikinai žingsnis po žingsnio pereitų į pirmąją komandą.

– Kokius žaidimo aspektus siekiate pagerinti ir kaip jūs, treneriai, susitvarkote su iššūkiais dirbant su augančiais ir bręstančiais vaikais?

Apskritai, turime daug ką gerinti visose srityse. Ar tu gynėjas, ar saugas ar net treneris – kas dieną turime ko mokytis ir ką gerinti. Mūsų vaikinai auga, mokosi, o mes treneriai kartu su jais. Jie dabar tokio amžiaus, kai ryškiau matosi jų charakterio bruožai ir išskirtinumai, tačiau esame tam pasiruošę. Su visais komandos nariais norime palaikyti gerus ir šiltus santykius, būti ne tik treneriais. Aš jiems stengiuosi būti tarsi tarpininku tarp jų ir vyr. trenerio A. Švaikevičiaus. Vyr. treneris stebi kaip jie mokosi, juos auklėja, sprendžia problemas ir yra kaip antras tėvas. Aš esu tarsi jų vyresnysis draugas. Tarpusavio santykiai mūsų ekipoje išties puikūs.

– Greitai grįši žaisti į Islandiją, ar užteko pusmečio pažinti komandą?

Esu trenerio Ivano Švabovičiaus auklėtinis, žaidžiu futbolą Islandijoje. Po šeimos pagausėjimo, grįžau tėvystės atostogų į Lietuvą ir labai norėjau save išbandyti vaikų futbole. Pusę metų jau dirbu su šia grupe, tai man neįkainojama patirtis.

Laiko užteko, bet sunku dabar įvertinti savo indėlį. Galiu tik pasidžiaugti puikiais santykiais komandoje. Stengiausi perduoti savo patirtį ir žaidimo matymą. Kai kurie vaikai, manau, įsiklausė ir kažką pasiėmė, kai kurie galbūt mažiau.

Labai džiaugiuosi, kad dirbau kartu su treneriu A. Švaikevičiumi –  iškart radome bendrą kalbą. Galėjau iš arti stebėti ir mokytis iš jo treniruočių organizavimo, bendravimo su komanda ir daug kitų dalykų. Artūras – ne tik puikus treneris, bet ir stiprus vadovas, vadybininkas bei psichologas. Treniravimas ir rungtynės –  tik ledkalnio viršūnė.  Yra labai daug plika akimi nematomo darbo ir įvairiausių situacijų, kurioms Artūras buvo visada pasiruošęs.

– Greit prasidės šalies čempionatas, kuriame ginsite nugalėtojų vardą. Kokius tikslus keliate ekipai?

Mums, treneriams, titulai nėra svarbu. Daug svarbiau komandos  progresas ir tobulėjimas aikštėje. Taip pat vaikinams norime padėti atrasti savo stipriąsias puses ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Norime padėti augti jų asmenybėms ir žengti bent po centimetrą tobulėjimo link. Žinoma, norime laimėti, bet laimėti siekiame demonstruodami gerą žaidimą.

Nuotraukos: lff.lt